Bumbambilijos žemėlapyje nerasta

3 dalis

Šaunioji mezgėja 

Ši pasaka dar kuriama.

Čia viskas gali keistis.

1

„Pačioje, pasaulio pradžioje Bumbambilijos nebuvo. Nebuvo visiškai. Nė mažiausio gabaliuko. Buvo tik bespalvis, bekvapis, bevardis medis. O tame medyje gyveno Mukutė. Tą medį ji pati ir numezgė. Numezgė ir pagalvojo: „Ar nenumezgus man dar ko nors įdomaus?“ Ir net nelaukusi pirmadienio, numezgė skrybėlaitę.
– Kokia šauni skrybėlytė, – apsidžiaugė Mukutė, su padidinimo stiklu, apžiūrėjusi savo darbą.
– Nėra net prie ko prikibti. Tiesiog tobula skrybėlė. Koks kraštukų išlinkimas, kokios tarpusavyje derančios spalvos! O ta maža rožių puokštelė, užkišta už juostos! Kaip ji čia tinka. Tokią skrybėlytę ne gėda ir žurnalo viršelyje išspausdinti. Pasirodo, aš dar esu ir pirmoji pasaulyje dizainerė. Gaila, nėra prieš ką pasigirti. Medis mados stilių ne ką teišmano. Geriau keliausiu pasirodyti pasauliui.

1

2

Mezgėja patenkinta pasipurtė ir vąšeliu nusinėrė duris medyje. Jau norėjo pro jas žygiuoti į kelionę, bet pagalvojo: „O kas bus jei aš užsimanysiu miego? Negi turėsiu stovėdama snausti, kaip kriaušė pievoje? Taip išauklėtos mezgėjos nedaro.“
Todėl jai teko primegzti prie skrybėlės plačią, vario bumbulais išpuoštą lovą su povo pūkų pagalvėm.
– Dabar gerai, – nusiramino ji ir jau žengė du žingsnelius žemyn nuo šakos, tačiau prisiminė, kad gali kelionėje praalkti, jeigu netikėtai tektų lipti į aukščiausią pasaulio kalną.
Tačiau visi siūlai jau buvo išmegzti. Todėl ji išardė vieną pūkinę pagalvę ir nusimezgė avytę.
– Labas, aš avytė A. Ką šiandien žaisim? – pasisveikino megzta avytė.
– Šiandien mes keliausim aplink pasaulį. Bet prieš tai nusimegsime ką nors valgomo.

2

3

Avytė tyliai uždainavo ir jos vilnos nusidažė gražia bulvių spalva. Mukutė ištraukė iš jos gaurų siūlą, apsuko aplink virbalą ir žaibiškai primezgė prie skrybėlaitės krašto keptuvę su bulvėm. Ir dar – dubenėlį krapų. Bet bulvės jai pasirodė nelabai rimtas valgis. Todėl kiek pagalvojusi primezgė dar ir varinį puodą su grikių koše. O košei maišyti – virėją Bambiną Bimbą. Virėja pasitaisė kreivai numegztą prijuostę ir pareiškė, kad ji ne kokia plastikinė lėlė, kurią galima megzti paskubomis ir bet kaip. Be to, puikiai žino savo, virėjos, teises ir neketina rankom maišyti košės. Tad Mukutei teko numegzti naują, tiesią prijuostę ir ilgutėlį medinį samtį. O kad ji ir ateityje nesugalvotų bambėti dėl blogų darbo sąlygų, mezgėja jai numezgė dar ir šaukštus – šaukšteliukus, peilius – peiliūkščius, šakutes – šakutytes, pjaustymo lentą ir mėlyną molinę krosnelę. 

3

4

O kad virėja Bambina Bimba daugiau nebambėtų ir visada meiliai šypsotųsi, numezgė jai tvirtą ąžuolinį stalą su kampuose nupieštais keturiais linksmais dryžuotais arbūzais.
Dar pagalvojusi, dėl visa ko prie stalo primezgė medžius su fazanais, kukurūzų lauką, upelį su dvylika laivelių, aukščiausią pasaulio kalną, užburtą mišką, visus valgomus grybus su saule, mėnulį su baltom ožkytėm ir net mažą slibiną su riteriu. O kad kelionė neprailgtų, įsimezgė armoniką su būgneliu. Bambina Bimba pradėjo bambėti, kad jai vienai virėjauti labai nuobodu, todėl ji norinti draugo. Nebūtinai labai jauno, bet darbštaus ir tvarkingo. Tačiau mezgėja pareiškė, kad tokį dalyką reikia gerai apgalvoti, nes su tais vyrais vienas vargas, todėl jos tuo užsiims, kai grįš iš kelionės.

4

5

– Jau ir taip vos bepanešiu tą skrybėlę, juk su ja teks keliauti ne vieną milijoną kilometrų, – pasakė Mukutė, pakilnojusi skrybėlę už krašto.
– Bet užtat turiu visko, ko reikia paprastai, kukliai keliautojai, – nuramino ji save.
Tad dar nusimezgė kelioninius batukus. Bet batukai pradėjo niurzgėti, kad jiems nepatogu be batraiščių. Šaunioji mezgėja liepė jiems patylėti, bet, žengusi tris žingsnius, iškart apvirto, nes neužrištais batais toli nenukeliausi. Teko vėl užlipti ant šakos ir nusinerti ilgus pūkuotus raištelius.
– Dabar tai jau tikrai viskas, batukai tvirtai užrišti, nuotaika puiki, – pasakė ji baigusi darbus ir kaukštelėjusi kulnais.
– Bet ar tikrai jau viską aš turiu? Juk kelionėse įvairių nuotykių nutinka. Visko gyvenime iš anksto nenumatysi. Gal prireiks man kokio lėktuviuko, o aš apie tai nieko nežinau, – susimąsčiusi barbeno sau virbalu per žandus ir nusinėrė aštuonių šimtų puslapių enciklopediją pavadintą „Viskas, kas galėtų būti, bet dar nėra sukurta, mūsų pasaulyje“.

5

6

Tada įsitaisė ant stalo su arbūzais ir versdama puslapį po puslapio, mezgė viską, kas ten buvo parašyta. Savo darbą ji baigė tik po dviejų mėnesių. Skrybėlė pasidarė tokia plati, kad net kraštų nesimatė. Jai apšviesti neužteko vienos saulės, teko numegzti papildomą. Tačiau dabar skrybėlėje jau tikrai buvo visi įmanomi daiktai ir net dvi dėžės neįmanomų priedų.
– Pasiruošimas baigtas, metas kelionėn, – džiugiai pareiškė Mukutė iš medžio viršūnės, mankštindama paskaudusią nuo darbų nugarą.
Staiga ji pagalvojo: „O ko gi man kur nors keliauti, jei mano kepurėje yra visko, ko tik širdis geidžia? Ką aš geresnio pamatysiu tame pasaulyje? Juk čia tiesiog Bum – bam – billija. Nuostabiausia pasaulio šalis.“
Šaunioji mezgėja Mukutė linksmai nusijuokė ir pradingo savo skrybėlėj. Štai taip iš mezgėjos skrybėlės ir atsirado pasaulyje nuostabi šalis – Bumbambilija.

6